Spalis – Misijų mėnuo

„Viena Kristuje, vieningi misijoje“ – šiais žodžiais popiežius Leonas XIV šiemet kviečia mus minėti Pasaulinę misijų dieną. Ji bus švenčiama spalio 18-ąją,  sekmadienį.

Jau 100 metų priešpaskutinį spalio sekmadienį viso pasaulio katalikai kartu meldžiasi už misijas ir konkrečiai prisideda prie jų savo aukomis, taip remdami labiausiai pagalbos reikalingas krikščionių bendruomenes.

Pasaulinė misijų diena įsteigta 1926 m. popiežiaus Pijaus XI valia. Įdomu prisiminti, kad tais pačiais metais Šventasis Tėvas įsteigė ir Lietuvos bažnytinę provinciją. Taigi tai dvi sukaktys, kurios mums, gyvenantiems Lietuvoje, šiemet sutampa: 100 metų Bažnyčios, pašauktos augti mūsų krašte, ir kartu 100 metų kvietimo atverti širdis visuotinei Bažnyčiai.

Ką šiandien reiškia minėti Pasaulinę misijų dieną?

Išgirdę žodį „misionierius“, galbūt iš karto pagalvojame apie žmogų, išvykstantį į tolimą kraštą. Ir tai tiesa: šiandien daugybė kunigų, vienuolių, vienuolių seserų bei pasauliečių vis dar palieka savo šalis, kad skelbtų Evangeliją ir tarnautų tolimų kraštų bendruomenėms.

Jėzus misiją patikėjo visai Bažnyčiai. Per Krikštą kiekvienas iš mūsų gavome ne tik tikėjimo dovaną, bet ir atsakomybę jį liudyti. Visi esame pašaukti būti misionieriais ten, kur gyvename, sutikdami tuos, kurie yra vieniši, kenčia, ieško Dievo ar galbūt yra nutolę nuo tikėjimo.

Tačiau šiemet popiežiaus Leono XIV pasirinkta tema mums primena dar kai ką gilesnio: „Viena Kristuje – vieningi misijoje.“ Prieš ką nors darydami dėl misijos, turime iš naujo atrasti tai, kas mus vienija. Popiežius rašo, kad „pirmoji misijinė Bažnyčios atsakomybė yra atnaujinti ir palaikyti gyvą jos narių dvasinę bei brolišką vienybę“.

Šie žodžiai ypač svarbūs mūsų laikais. Gyvename visuomenėje, kurioje labai lengva susiskaldyti dėl skirtingų nuomonių, interesų ar priklausymo skirtingoms grupėms. Kartais šie susiskaldymai paliečia ir krikščionių bendruomenes. O misija juk gimsta iš vienybės. Taigi pirmiau už mūsų skirtumus yra kai kas daug svarbesnio – mes priklausome Kristui. Ir būtent todėl, kad esame su juo susivieniję, galime jaustis broliai ir seserys net su tais krikščionimis, kurių niekada nesame sutikę ir kurie gyvena už tūkstančių kilometrų.

Pasaulinė misijų diena kviečia mus praplėsti savo akiratį ir suvokimą.

Kai maža krikščionių bendruomenė Afrikoje švenčia Eucharistiją – tai yra ir mūsų Bažnyčia. Kai katechetas Azijoje įveikia daugybę kilometrų, kad atneštų Evangeliją į atokų kaimą – tai ir mūsų misija. Kai krikščionių bendruomenė gyvena tikėjimu skurde, būdama mažuma ar net patirdama persekiojimą – ji priklauso tai pačiai Bažnyčiai kaip ir mes.

Todėl sekmadienį, spalio 18-ąją, visose Lietuvos ir pasaulio bažnyčiose pirmiausia esame kviečiami melstis už misijas. Tačiau maldas lydės ir labai konkretūs solidarumo veiksmai – rinkliavos. Pasaulinę misijų dieną surinktos aukos yra visuotinės Bažnyčios bendrystės ženklas. Per Popiežiškąsias misijų draugijas Lietuvoje surinktos aukos pridedamos prie daugelio kitų šalių katalikų aukų ir yra skiriamos bažnyčių misijų kraštuose poreikiams. Šiomis lėšomis remiamas katechetų ir seminaristų ugdymas, padedama puoselėti vietinius pašaukimus kunigystei ir pašvęstajam gyvenimui, remiamos parapijos ir krikščionių bendruomenės, statomos ir išlaikomos bažnyčios, ganytojiškai veiklai reikalingi pastatai; taip pat skatinamos evangelizacijos bei tikėjimo ugdymo iniciatyvos, ypač skirtos vaikams ir jaunimui.

Net ir maža jūsų auka, pridėta prie milijonų kitų krikščionių aukų, tampa dideliu dalyku. Nė vienas nėra per mažas, kad galėtų prisidėti prie Bažnyčios misijos.

Bažnyčia kviečia mus ypač sąmoningai išgyventi šią Pasaulinę misijų dieną.

Juk Bažnyčios misija priklauso ne vien tiems, kurie išvyksta į svetimus kraštus.

Tai – mūsų visų misija.