Misija šiandieniame pasaulyje – visų krikščionių įsipareigojimas

Taigi kas yra misija? Esama šimtai apibūdinimų. Evangelizacija (tai dar vienas iš misijų pavadinimų) yra labai turininga, įvairių formų turinti veikla. Taigi misiją galime apibrėžti įvairiai, išryškindami vieną ar kitą jos aspektą.

• Misija – tai džiugesys tikėti Gerąja naujiena, paskelbta kukliems piemenėliams ir skelbiama toliau: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10–11).
• Misija – tai džiaugsmas pažinti Dievą, kuris yra Tėvas ir kuris yra Meilė, ir skelbti visiems Jėzaus Kristaus, vienatinio Tėvo Sūnaus, asmenį ir veiklą, kaip tai darė apaštalai: „Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją. Kas išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir tas Dieve pasilieka. Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1 Jn 4, 14–16). Tikėti, kad Dievas mane myli – tai patirti tiesiog užkrečiamą džiaugsmą.
• Misija – tai tikėti, kad Jėzus mirė „vienas už visus“ (2 Kor 5, 12), taip pat už tuos, kurie to nežino. Kaip apaštalas Paulius, kuris nepažino Jėzaus jo žemiškojo gyvenimo metu, taip pat aš ir kiekvienas iš mūsų galime asmeniškai tarti: Jis „pamilo mane ir paaukojo save už mane“ (Gal 2, 20). Štai kodėl negaliu nutylėti šio fakto!
• Misija – tai sekti Mergelės Marijos pėdomis, kuri, žinodama, jog įsčiose nešioja pasaulio Išganytoją, „skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą“ (Lk 1, 39).
• Misija – tai nešti pasauliui ugnį, kurią Jėzus Kristus įžiebė pasaulyje ir trokšta, kad ji jau liepsnotų (plg. Lk 12, 45).
• Misija – tai nešti šviesą, kuri yra Jėzus Kristus – tikrąją šviesą, „kuri apšviečia kiekvieną žmogų“ (Jn 1, 9).
• Misija – tai nešti pasauliui gyvybės vandenį: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: ’Duok man gerti’, rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs! (…) kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“ (Jn 4, 10.13). Šiuos žodžius išgirdusi samarietė tučtuojau nuskubėjo skelbti Mesiją savo tautiečiams. Išties, kaip teigia Jonas Paulius II savo enciklikoje Redemptoris missio: „Štai kodėl misijų veikla išplaukia ne tik iš formalaus Viešpaties priesako, bet ir iš gilaus Dievo gyvenimo mumyse reikalavimo“ (RM 11).
• Misija – tai atiduoti gyvybę „už pasaulio išganymą“ – pro mundi vita, komunikuoti gyvybę, kurią mums suteikė tas, kuris atėjo, „kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10).
• Misija – tai būti Prisikėlusiojo liudytojais: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais (…) lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8).
• Misija – tai drąsa, būdinga apaštalui Pauliui: „Nebijok! Kalbėk ir netylėk! Aš esu su tavimi“ (Apd 18, 9–10). Sykiu tai ir malonė: „Man, iš visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus“ (Ef 3, 8).

Misija atneša išganymą: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?!“ (Rom 10, 13–14).

Misijos keliai – įvairūs: liudijimas, pirmasis skelbimas, atsivertimas, krikštas ir eklezinių bendruomenių formavimas, įkultūrinimas, dialogas, žmogiškųjų išteklių plėtra. Tačiau misijos širdis ir varomoji jėga yra meilė, kuri skatina veikti: Caritas Christi urget nos!

Misiją galime apibūdinti ir vienu apibendrinančiu išraiškingu žodžiu – Asmuo. Jėzus yra kiekvienos gyvybės šaltinis. Misija visų pirmiausia yra skelbimas, tampantis liudijimu. Ir nebūtinai tolimoje šalyje, kur žmonės skurdžiai gyvena. Būti misionieriais galima bet kurioje aplinkoje: tereikia džiugiai liudyti tikėjimą ir kviesti laisvai apsispręsti.

Gyvenimas yra misija

Popiežius Pranciškus savo žinioje, skirtoje 2018 m. Pasaulinei misijų dienai, rašė: „Kiekvienas vyras ir moteris yra misija, tai priežastis, dėl kurios gyvenama žemėje. Būti patrauktiems ir būti siųstiems yra du judesiai, kuriuos mūsų širdis, ypač esant jauniems amžiumi, jaučia kaip ateitį žadančios ir pirmyn mūsų egzistenciją stumiančios vidines meilės jėgas. Ypač jaunuoliai labai stipriai jaučia, koks uždegantis ir patrauklus yra gyvenimas. Džiugiai išgyventi savo atsakomybę pasauliui yra didžiulis iššūkis. Gerai žinau jaunuomenei būdingą šviesą ir šešėlius, ir jei pagalvoju apie savo jaunystę ir apie savo šeimą, prisimenu, kaip karštai vyliausi geresnės ateities. Tas faktas, kad esame šiame pasaulyje ne dėl savo sprendimo, padeda nujausti apie iniciatyvą, kuri egzistuoja pirmiau už mus ir mums patiems leidžia egzistuoti. Kiekvienas iš mūsų yra pašauktas giliai apmąstyti šią tikrovę: „Aš esu misija šioje žemėje ir todėl esu čia“ (Apaštališkasis paraginimas Evangelii Gaudium, 273). Bažnyčia, skelbdama tai, ką gavo dovanai (plg. Mt 10,8; Apd 3,6), gali parodyti jums, jaunuoliai, kelią ir tiesą, kurie veda į gyvenimo šioje Žemėje prasmę. Jėzus Kristus, už mus miręs ir prisikėlęs, kreipiasi į mūsų laisvę ir ragina ieškoti, atrasti ir skelbti šią tikrą, visybišką prasmę. Brangūs jaunuoliai, nebijokite Kristaus ir jo Bažnyčios! Juose yra lobis, kuris pripildo gyvenimo džiaugsmo. Jums tai sakau iš patirties: tikėjimas man padėjo atrasti savo svajonių pagrindą ir jėgų joms realizuoti. Mačiau daug kančių, daug skurdo sudarkytų brolių ir seserų veidų. Tačiau tą, kuris yra su Jėzumi, blogis provokuoja mylėti dar labiau. Daug vyrų ir moterų, daug jaunuolių dosniai dovanojo save, kartais iki kankinystės, tarnaudami broliams iš meilės Evangelijai. Iš Jėzaus kryžiaus išmokime dieviškosios savęs aukojimo logikos (plg. 1 Kor 1, 17–25), išmokime skelbti Evangeliją pasaulio gyvenimo vardan (plg. Jn 3, 16). Tie, kurie uždegti Kristaus meilės, išsižada savęs ir auga, yra apšviesti ir sušildyti (plg. 2 Kor 5, 14). Šventųjų mokykloje, kuri mus supažindina su plačiaisiais Dievo horizontais, kiekvienoje situacijoje kviečiu jus klausti – ką darytų Kristus mano vietoje?“

Lietuvoje

2019-tais metais, rengiantis Ypatingajam misijų mėnesiui, Lietuvoje buvo įsteigta nacionalinė Misijinės veiklos tarnyba. Ši tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos vyskupijomis, pristatys Bažnyčiai ir visuomenei ne vieną iniciatyvą, kurių paskirtis – sužadinti tikinčiųjų jautrumą misijų tikrovei. Be konkrečių siūlymų, misijinės veiklos skatinimo tikslas taip pat yra atkreipti dėmesį į tai, kas jau esame ir ką jau veikiame krikščioniškos bendruomenės viduje bei už jos ribų: skelbti čia ir dabar savo tikėjimą Jėzumi Kristumi.

kvieskime visus žmones ir šiais 2020-aisiais metais švęsti Misijų mėnesį bei įsiklausyti į lietuviškuose katalikiškuose interneto portaluose teikiamus siūlymus. Leiskimės įtraukiami ir patys įtraukime kitus: kiekvienas iš mūsų yra misionierius!

Kun. Alessandro Barelli SDB
Lietuvos nacionalinės misijų tarnybos direktorius